Arbitražinė prekyba, Arbitražinė išlyga: praktiniai aspektai, į kuriuos patartina atkreipti dėmesį

Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų Jeigu abi šalys nesusitarė kitaip, tai: a ginčas turi būti galutinai išspręstas pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles, b ginčas turi būti išspręstas trijų pagal tas taisykles paskirtų arbitrų ir c arbitražas turi būti vykdomas bendravimo kalba, kuri nurodyta 1. Rangos sutarties Konkrečiosiomis sąlygomis šalys pakeitė Sutarties Bendrųjų arbitražinė prekyba Kitos arbitražinės išlygos sąlygos liko nepakitusios. VKAT pirmininkas m. Atsakovas m.

VKAT m. VKAT sprendė, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą perduoti ginčą nagrinėti būtent Vilniaus komercinio arbitražo teismui arba nagrinėti jį pagal VKAT patvirtintas arbitražo taisykles, taip pat nėra ir šalių susitarimo, suteikiančio įgaliojimus Vilniaus komercinio arbitražo teismui organizuoti ir administruoti ginčo nagrinėjimo procedūrą ar atlikti skiriančiosios arbitražinė prekyba funkcijas ad hoc arbitraže.

VšĮ VTNKA pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo toliau tekste — Komercinio arbitražo įstatymas, KAĮ 14 straipsniu ir Lietuvos arbitražo asociacijos patvirtinto Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VšĮ VTNKA pirmininkas, tuo atveju, jeigu abiem minėtais klausimais būtų priimtas pozityvus sprendimas, Robinhood kriptovaliutų prekyba sudarytą arbitražo tribunolą nagrinėti bylą iš esmės.

VšĮ VTNKA Arbitražo teismas konstatavo, kad iš Rangos sutartį sudarančių dokumentų matyti, kad sutarties šalys šia Sutartimi susitarė dėl ginčų sprendimo arbitraže, ginčo išnagrinėjimui iš esmės taikytinos materialiosios teisės Lietuvos Respublikos teisėarbitražo vietos Vilnius ir arbitražo kalbos lietuvių kalbataikytinų arbitražo taisyklių Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklės.

VšĮ VTNKA Arbitražo teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl arbitražinės išlygos buvimo ir jos turinio, negali būti aiškinama viena sutarties sąlyga atskirai nuo kitų, neatsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas ir jų tarpusavio ryšius. Tai, kad arbitražinis susitarimas nenustato tam tikrų sąlygų, nėra pakankamas pagrindas nepripažinti tokio arbitražinio susitarimo.

Bendrosios arbitražinio nagrinėjimo nuostatos 1. Ginčo šalių procesinės teisės arbitražo teisme yra lygios. Kiekvienai iš jų turi būti sudarytos vienodos galimybės savo reikalavimams ar prieštaravimams pagrįsti. Nepažeisdamos šio įstatymo imperatyvių nuostatų, šalys yra laisvos susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma nagrinėjant jų ginčą arbitražo teisme. Jei nėra šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, arbitražo teismas, laikydamasis šio įstatymo nuostatų, gali nagrinėti jį tokia tvarka, kokią laiko tinkama.

Arbitražas sprendė, kad Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas turi tarptautinio arbitražo statusą, todėl atitinka arbitražinės išlygos sąlygas, taip pat turi teisę nagrinėti ginčą pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles.

Šalių teisės ir pareigos apibrėžtos Sutarties sąlygose, kurias sudaro Bendrosios sutarties sąlygos ir Konkrečiosios sutarties sąlygos. Šalių sudarytos Sutarties konkrečiųjų sutarties sąlygų Likusios Sutarties Ieškovas neteisingai interpretavo Sutarties sąlygas, vienašališkai nusprendė dėl ginčų sprendimo institucijos, dėl kurios šalys susitarusios nebuvo.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas ieškovo ieškinį priimti atsisakė, nurodydamas, jog byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą perduoti arbitražinė prekyba nagrinėti būtent Vilniaus komercinio arbitražo teismui arba nagrinėti jį pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą, o tarp šalių susiklostę ginčai pagal šalių sudarytas sutartis nagrinėtini pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog svarbu tai, kad susitarimas dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražo teismui turi būti pakankamai aiškus, kad jį būtų galima įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo m.

Arbitražas vyksta šalių sutarta procedūra ir šalių sutartoje arbitražo institucijoje arba arbitraže ad hoc. Remiantis teisės doktrina, arbitražas yra institucinis ir ad hoc. Ad hoc arbitražas visada reiškia pačių šalių ir arba arbitrų atsakomybę dėl visų su arbitražiniu nagrinėjimu susijusių dalykų. Ad hoc arbitražas yra bene vienintelė arbitražo forma, kai iš tikrųjų įgyvendinamas šalių laisvės principas.

Pasirinkimo laisvė bent de jure garantuoja sutarties šalių lygybę. Jeigu iš arbitražinio susitarimo neišplaukia, kad šalys pasirinko institucinį arbitražą, arbitražinė prekyba, kad arbitražas yra ad hoc, tačiau jeigu šalys pasirinko institucinį arbitražą, būtina nurodyti tikslų arbitražo institucijos pavadinimą.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, jau pirmąjį kartą nutarimu konstatavo, jog byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą perduoti ginčą nagrinėti institucijai. Nagrinėjamo ginčo atveju nesant susitarimo dėl ginčo sprendimo instituciniame arbitraže, t. Rangos sutarties Nr. Visos sąlygos dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže yra aiškios ir suprantamos, nėra jokių abejonių nei dėl arbitrų skaičiaus, nei arbitražinė prekyba taisyklių, kurios turi būti taikomos nagrinėjant ginčą, nei dėl bylos nagrinėjimo arbitražu vietos.

Atsakovas, sudaręs su ieškovu tokią arbitražinę išlygą ir teigdamas, jog ginčas yra nenagrinėtinas nei Vilniaus komercinio arbitražo teisme, nei VšĮ VTNKA, šios arbitražinės išlygos neginčija įstatymų nustatyta tvarka, taigi susitarimas yra galiojantis. Be to, atsakovas apskritai nenurodo, kuris arbitražo teismas jo manymu turėtų išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje nagrinėjami klausimai dėl galimybės skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Lietuvos Respublikoje veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos dalinį sprendimą, kuriuo išspręstas arbitražo kompetencijos klausimas, egzistavimo bei dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos arbitražinės išlygos turinio aiškinimo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako atskirai. Dėl galimybės skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui dalinius arbitražo sprendimus dėl arbitražo kompetencijos Arbitražas yra ginčų arbitražinė prekyba būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu tiesiogiai ar netiesiogiai pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis.

Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar ir teisės, išskyrus ginčus, kurie arbitražinė prekyba įstatymus negali būti nagrinėjami arbitražu CPK 23 straipsnio 1 dalis.

Byla e3K-3-278-313/2018

Iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų arbitražinė prekyba analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos angl. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai KAĮ 50 straipsnio 4 dalis.

Tuo tarpu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali būti tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymi, kad KAĮ, skirtingai, nei kai kurių užsienio valstybių teisės aktai, skirti arbitražo teisinių santykių sureguliavimui žr.

Institucinis ar ad hoc arbitražas

Jungtinės Karalystės m. Arbitration Act 32 straipsnį, Vokietijos Federacinės Respublikos civilinio proceso kodekso vok. Zivilprozessordnung straipsnio 3 dalįtiesiogiai nereglamentuoja dalinio arbitražo sprendimo dėl jurisdikcijos apskundimo kompetentingam valstybės teismui galimybių ir tvarkos. Todėl teisėjų kolegija, vertindama tokios galimybės egzistavimą pagal KAĮ nuostatas, analizuoja Komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintą arbitražo sprendimo sąvoką, arbitražo sprendimo rūšis bei galimybę taikyti KAĮ 50 straipsnį, reglamentuojantį arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus ir tvarką, dalinių arbitražo procesinių sprendimų dėl jurisdikcijos panaikinimui.

Pagal KAĮ 4 straipsnio 7 dalį šis įstatymas privalo būti aiškinamas taip, kad pagal jį vykstantis arbitražo procesas maksimaliai atitiktų arbitražo principus. Vadovaujantis KAĮ 8 straipsnio, reglamentuojančiu arbitražo proceso principus, 1 dalimi, arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismai negali kištis į arbitražo teismo, arbitražinė prekyba nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme Forex prekyba fx pro atvejus.

• Atstovavimas arbitražo byloje Londono prekybos rūmų Arbitražo ir Mediacijos institute - WINT
• Arbitražinė išlyga: praktiniai aspektai, į kuriuos patartina atkreipti dėmesį - Verslo žinios
• Kriptovaliuta, į kurią galima investuoti
• Siekiant kuo labiau sumažinti šio klausimo ir visų su tuo susijusių išlaidų kilimo riziką, į sutartį įtraukiant arbitražinę išlygą, patartina atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus.
• Investuoti į trupmeninį bitkoiną
• Pro 2, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad jei šalys aktyviai bylinėjasi teisme, reiškia ieškinius, priešieškinius, nepaisydamos arbitražinės išlygos, jos išreiškia suderintą valią atsisakyti ankščiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo.
• Užsidirbkite pinigų internetu dabar be investicijų
• Kriptovaliutų Kriptovaliutos — Kas yra kriptovaliutos ir kaip jos veikia?

Vadovaujantis KAĮ 42 straipsniu, išvardinančiu arbitražo teismo procesinių sprendimų rūšis, arbitražo teismas dėl ginčo esmės gali priimti galutinį sprendimą, dalinį sprendimą, papildomą sprendimą 1 dalis. Procesiniais klausimais arbitražo teismas turi teisę priimti nutartis 2 dalis. KAĮ 43 straipsnis, įtvirtinantis galutinio arbitražo sprendimo sąvoką, numato, jog galutiniu arbitražo teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. KAĮ 44 straipsnis reglamentuoja dalinio arbitražo teismo sprendimo institutą.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta dalinio arbitražo sprendimo sąvoka: daliniu arbitražo teismo sprendimu išsprendžiama tik dalis ginčo.

Dalinis arbitražo teismo sprendimas yra galutinis sprendimas tik dėl ginčo dalies, kuri išspręsta visiškai. KAĮ 44 straipsnio 3 dalis nurodo arbitražinė prekyba, kuriais gali būti priimamas dalinis arbitražo teismo sprendimas: 1 dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti ginčą KAĮ 19 straipsnis ; 2 dėl savarankiškų reikalavimų, kylančių iš materialinių teisinių santykių; 3 kitais šalių ar arbitražo teismo numatytais atvejais.

Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo teismas arbitražinė prekyba teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kaip rasti privatų bitcoin raktą su balansu pareiškimas, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas ne vėliau, negu pareiškiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Šalies dalyvavimas skiriant arbitrą neatima iš jos teisės padaryti šį pareiškimą. Pareiškimas, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas arbitražo teismo kompetencijai.

Arbitražo teismas gali šioje dalyje numatytą pareiškimą priimti ir vėliau, jeigu pripažins, kad delsimas jį padaryti pateisinamas. Vadovaujantis KAĮ 19 straipsnio 3 dalimi arbitražo teismas dėl KAĮ geriausias Forex skalavimo robotas straipsnio 2 dalyje nurodyto pareiškimo gali priimti dalinį sprendimą arba išspręsti šį klausimą galutiniu arbitražo teismo sprendimu.

Susitarimas dėl ginčo sprendimo arbitraže

Arbitražo procese gali būti priimami įvairūs procesiniai sprendimai, o konkretaus arbitražo procese priimto sprendimo galimybę būti apskundimo objektu lemia šio procesinio sprendimo prigimtis bei juo išspręstų klausimų esmė.

Dalinis arbitražo sprendimas yra galutinis sprendimas dėl ginčo dalies, kuri išspręsta visiškai, įskaitant tuos atvejus, kai tokio pobūdžio procesiniu sprendimu išsprendžiama ginčo dalis dėl arbitražo kompetencijos nagrinėti ginčą. KAĮ neskiria pozityviųjų ir negatyviųjų arbitražo sprendimų dėl kompetencijos apskundimo galimybių.

• Byla 3K/ - eTeismai
• LIETUVOS RESPUBLIKOS
• Į kurią kriptovaliutą investuoti Australijoje
• Arbitražas išnykusiame arbitraže?
• Liūtas investuoti bitkoinus
• Žinovai teigia, kad tarp kriptovaliutų prekybos kaip investuoti į bitcoin etf Litecoin valiuta, pagal minėtą analogiją, gali būti laikoma.
• Kaip investuoti į bitkoinus Omane
• Pastaraisiais metais Lietuvoje likviduojamos kelios arbitražo institucijos - Lietuvos arbitražo teismas bei VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas.

Arbitražo sprendimas dėl kompetencijos reiškia, kad arbitražo tribunolas savo kompetencijos nagrinėti bylą klausimą išsprendžia visiškai. Toks arbitražo sprendimas sukelia reikšmingus teisinius padarinius. Tuo atveju, jeigu priimamas pozityvus sprendimas dėl kompetencijos, arbitražas įgyja kompetenciją nagrinėti bylą iš esmės.

Tai, savo ruožtu, lemia, kad arbitražo vėliau priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tampa teismo sprendimo funkciniu atitikmeniu — jis gali būti vykdomas priverstinai, įgyti res judicata bei prejudicinę galią.

PREKYBA AKCIJŲ BIRŽOJE//KODĖL TAU NEPAVYKS UŽDIRBTI?

Arbitražo prisiimta kompetencija nagrinėti bylą de facto apriboja kitų subjektų — valstybės teismo arba kito arbitražo galimybę nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu šis subjektas yra kitas arbitražas, šalių tikroji valia dėl ginčų sprendimo būdo ir ginčą turinčio teisę nagrinėti subjekto pasirinkimo paneigiama ir faktiškai lieka neįgyvendinta.

Antra, kadangi arbitražo sprendimas, priimtas arbitražui neturint kompetencijos, nėra legitimus, arbitražo kompetencijos trūkumas yra vienas iš visuotinai pripažintų pagrindų, kuriems esant arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas arba nepripažįstamas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sprendimo vykdymas yra neatskiriama asmens teisės į tinkamą procesą dalis, nekompetentingo arbitražo priimtas sprendimas šios asmens teisės nerealizuotų ir neapgintų.

Panašaus pobūdžio teisiniai padariniai, susiję su subjekto, įgalioto nagrinėti bylą, galimybės spręsti ginčą apribojimu, kyla ir tais atvejais, jeigu arbitražas atsisako kompetencijos, kai ji realiai egzistuoja. Kompetentingam arbitražui atsisakius jurisdikcijos, šalys būtų priverstos spręsti ginčą tokia tvarka, dėl arbitražinė prekyba jie nesitarė.

Arbitražas išnykusiame arbitraže? Naujos LAT gairės

Tokiu atveju būtų pažeidžiamos šalių teisės, nes sudarytas arbitražinis susitarimas liktų nerealizuotas m. Niujorko konvencijos II straipsnis. Dar daugiau, arbitražui, nesant tam pagrindo, atsisakius kompetencijos, o valstybės teismui laikant, jog dėl sudaryto arbitražinio susitarimo šalys privalo ginčą spręsti arbitraže iš šiuo pagrindu atsisakius priimti ieškinį Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnis, CPK straipsnio 2 dalies 6 punktasasmens teisė į teisingumo įgyvendinimą galėtų būti paneigta apskritai.

Papildomai pažymėtina, kad arbitražo sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad arbitražas neturi kompetencijos, arbitražinė prekyba kita ko, dar ir užkerta kelią konkretaus arbitražo proceso eigai, kas, pagal bendrąją taisyklę, civiliniame procese savaime yra pagrindas procesinio sprendimo apskundimui. Būtina akcentuoti dar vieną esminį nagrinėjamo klausimo momentą.

Arbitražo sutartinė prigimtis ir šalių valios autonomijos principas arbitraže reiškia, kad arbitrus ir juos ginčo išnagrinėjimui paskiriančias šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m. Todėl arbitro arbitražinė prekyba mandato nagrinėti ginčą teisinė prigimtis skiriasi nuo valstybės teismo turimų atitinkamų įgaliojimų teisinės prigimties. Sutartinė paties arbitražo bei arbitrus ir šalis siejančių teisinių santykių prigimtis suponuoja draudimą priversti arbitražą nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu jis laiko save nekompetentingu tai daryti.

Tai reiškia, kad arbitražo sprendimo, kuriuo nustatyta kompetencijos nagrinėti bylą stoka, panaikinimas nereiškia ir negali būti pagrindas priverstinės arbitražo kompetencijos sukūrimui. Teismui panaikinus arbitražo negatyvų procesinį sprendimą dėl jurisdikcijos, šalys turi teisę prašyti, arbitražinė prekyba arbitražas turi teisę pats spręsti dėl savo kompetencijos nagrinėti bylą, atsižvelgiant į teismo pateiktas išvadas dėl arbitražo kompetencijos.

Todėl tuo atveju, jeigu arbitražas antrą kartą nustato, jog yra nekompetentingas nagrinėti bylą, toks jo priimtas sprendimas neskundžiamas CPK 3 straipsnio 6 dalis, KAĮ 4 straipsnio 7 dalis, 8 straipsnis, 19 straipsnis.

Ką daryti, jei arbitražiniame susitarime numatyta neveikianti arbitražo institucija?

Taigi galimybė skųsti dalinius arbitražo sprendimus ne apriboja, o skatina ginčų sprendimą arbitraže, nes leidžia įgyvendinti tikrąją šalių valią dėl ginčo sprendimo būdo bei kompetentingo subjekto, leidžia šią funkciją atlikti minimaliomis laiko ir ekonominėmis sąnaudomis. Tai atitinka tiek m. Niujorko konvencijos, tiek Komercinio arbitražo įstatymo tikslus. Galiausiai pažymėtina, kad KAĮ 19 straipsnyje įtvirtinta kompetencijos-kompetencijos doktrina per se neriboja valstybės teismo galimybės nagrinėti arbitražo jurisdikcijos klausimus, o tik netiesiogiai nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką — įtvirtina arbitrų teisės spręsti šį klausimą pirmenybės taisyklę.

Kompetencijos-kompetencijos doktrina nereiškia, kad arbitražo kompetencija nagrinėti kompetencijos klausimą yra išimtinė Gaillard, E. Gaillard, D. Di Pietro, Editors Cameron May, Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje pripažįstama, kad tokie arbitražo procesiniai sprendimai gali būti baseino kriptovaliutų prekyba teismine tvarka Tweeddale A. Arbitration of Commercial Disputes.

International and English Law and Practice. Oxford Arbitražinė prekyba Press, Taigi dalinių arbitražo sprendimų teisminės peržiūros arbitražinė prekyba nėra paneigta ir kasacinio teismo praktikoje.

Išvadas dėl jurisdikcijos paskirstymo tarp arbitražo ir teismo, sprendžiant kompetencijos klausimus, patvirtina, be kita ko, šių klausimų reglamentavimo Komercinio arbitražo įstatyme raida. Arbitražo pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra galutinis.

Analogiškai, iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, m.

Šiuo metu galiojanti KAĮ redakcija, kaip jau minėta, neskiria pozityviojo ir negatyviojo pobūdžio arbitražo sprendimų bei nenumato arbitražo pirmininko teisės priimti galutinio sprendimo arbitražo kompetencijos klausimais. Taigi dalinis arbitražo sprendimas dėl kompetencijos, atsižvelgiant į galutinį jo pobūdį gali būti laikomas arbitražo sprendimu, kuriam taikomas KAĮ 50 straipsnis. Tai reiškia, kad gali būti kreipiamasi arbitražinė prekyba Lietuvos apeliacinį teismą dėl dalinio arbitražo sprendimo, kuriuo išspręsti arbitražo kompetencijos klausimai, panaikinimo.

Arbitražo dalinio sprendimo dėl kompetencijos apskundimas Lietuvos apeliaciniam teismui nestabdo bylos nagrinėjimo arbitraže. Šios teisėjų kolegijos išvados nereiškia, kad Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti skundžiami visi arbitražo teismo priimti procesiniai sprendimai. Vienas iš tikslų, kurių siekia šalys, sudarydamos arbitražinius susitarimus, yra ginčų, kylančių iš arba susijusių su tam tikru apibrėžtu teisiniu santykiu, pašalinimas iš bet geriausia sūpynės prekybos kriptovaliuta valstybės teismų jurisdikcijos, tuo pačiu perduodant jį šalių susitarimo pagrindu paskirtam subjektui.

Viena iš svarbiausių tokio pasirinkimo priežasčių — operatyvumas, kuris, be kita ko, pasiekiamas suteikiant arbitraže dalyvaujantiems asmenims galimybes arbitražinė prekyba įgyvendinti valios autonomijos principą bei kruopščiai pritaikyti arbitražo procesą savo reikmėms KAĮ 28 straipsnio 2 dalis. Šiuo aspektu ne mažiau svarbus yra ir kitas aspektas — arbitražo procesiniams sprendimams, kaip minėta, nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota.

Tai reiškia, kad skundžiami gali būti ne bet kokie daliniai arbitražo procesiniai sprendimai, o tik tokie, kuriais galutinai išsprendžiama dalis ginčo arba užkertamas kelias bylos eigai. Atsakovo teigimu, šalys nebuvo susitarusios dėl ginčo perdavimo šiai arbitražo institucijai, o vienos iš šalių valia nėra pakankama konstatuoti, kad ši institucija turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą.

Atsakovas nurodo, kad ginčas turi būti nagrinėjamas ad hoc arbitraže. Ieškovas, savo ruožtu teigia, kad nėra jokių teisės aktuose nustatytų priežasčių, dėl kurių šalių ginčas negalėtų būti sprendžiamas VšĮ VTNKA Arbitražo teisme. Ieškovas mano, kad arbitražinė išlyga yra aiški, o VšĮ VTNKA Arbitražo arbitražinė prekyba atitinka arbitražinėje įtvirtintą reikalavimą, kad bylą nagrinėjantis arbitražas būtų tarptautinis.

KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir arba imperatyvių šio įstatymo nuostatų. Arbitražinis susitarimas — šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti bylos nagrinėjimo arbitražu dalykas KAĮ 3 straipsnio 5 dalis.

Komercinio arbitražo prigimtis yra sutartinė, todėl šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, turi teisę susitarti dėl inter alia arbitražinio susitarimo ribų, arbitražo vietos, arbitražinio bylos nagrinėjimo vietos, ginčo išnagrinėjimui taikytinos materialiosios teisės arba jos nustatymo taisyklių, arbitražo institucijos ir arba arbitražo taisyklių, arbitrų skaičiaus, kvalifikacijos, jų skyrimo tvarkos, proceso kalbos, arbitražo išlaidų paskirstymo taisyklių, konfidencialumo ir kt.

Būtent ši idėja ir atsispindi KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte, arbitražinė prekyba galimybę teismui panaikinti arbitražo sprendimą, priimtą procese, neatitinkančiame šalių susitarimo. Arbitražinis susitarimas yra svarbiausia šalių valios autonomijos principo arbitraže išraiškos forma.

Šiuo susitarimu šalys susitaria dėl ginčų, nurodytų arbitražiniame susitarime, sprendimo būdo — arbitražo, apriboja valstybės teismų jurisdikciją nagrinėti šiuos ginčus, perduoda įgaliojimus nagrinėti ginčą pasirinktai institucijai ar asmenims. Arbitražinio susitarimo sudarymas sukelia reikšmingas teisines pasekmes — asmuo arbitražinėje išlygoje nurodytais klausimais nebegali kreiptis į valstybės teismą, o valstybės teismas, gavęs ieškinį pagal reikalavimą, dėl kurio sudaryta arbitražinė išlyga, privalo nukreipti šalis į arbitražą KAĮ geriausi būdai tapti turtingiems internete straipsnio 1 dalis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali arbitražinė prekyba jo keisti, taip pat pažeisti, t. Arbitražinio susitarimo egzistavimas yra pagrindas arbitražo teismo kompetencijai nagrinėti ginčą, todėl visuotinai pripažįstama, jog, pagal bendrąją taisyklę, nesant arbitražinio susitarimo, negalimas ir arbitražinis bylos nagrinėjimas.

Ši taisyklė, be kita arbitražinė prekyba, reiškia, kad įgaliojimus nagrinėti bylą gauna tas subjektas, kuriam tokie įgalinimai suteikti arbitražiniame susitarime. Cituotos kasacinio teismo praktikos kontekste tai reiškia, kad šalims sudarius susitarimą dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui ir pasirinkus arbitražo procesą administruosiantį subjektą, vienašališkas kito subjekto pasirinkimas negalimas.