UCL virtualios prekybos aikštelės,

UCL virtualios prekybos aikštelės

Author Archives: Aušra Trakšelytė Straipsnio autorius: Aušra Trakšelytė yra menotyrininkė, parodų kuratorė ir įvairių kultūrinių renginių organizatorė. Pagrindinė tyrimų sritis — įvietintas šiuolaikinis menas. Gyvena ir dirba Vilniuje. Žygimanto Augustino meilės istorija Žygimantui Augustui arba šiuolaikinio Narcizo interpretacija Knyga — tai Žygimanto Augustino meninį tyrimą ir meno projektą, papildytą jo ir kitų autorių tekstais, reprezentuojantis leidinys.

Jame apjungiamas platus temų, pseudo mokslo ir meno sričių, istorijos, politikos ir antropologijos spektras. Kitaip tariant, leidinyje įprasminama išplitusio angl. Apskritai šį meninį projektą ir tyrimą norėtųsi iliustruoti paties Ž. Augustino meno doktorantūros studijų metu sukurtu ir naudotu kraniometrinio portretavimo metodu 39—44 psl.

Viena vertus, sistemingas ir argumentuotas metodo naudojimas įtikina, nepalikdamas galimybės suabejoti nė vienu leidinyje pateikiamu faktu ar sąsaja; kita — žvelgiant į juos, kaip į pavienius juodos spalvos apskritimus baltame fone, pastarieji tampa abstrakcija, faktų simuliacija, pasiduodančia savitai autoriaus ar suvokėjo interpretacijai. Visai kas kita yra asmeninės patirtys, išgyventos vartant šią knygą.

Istorinė atmintis ir politinė tikrovė, pasitelkiant konkretaus asmens psichobiografinį portretą, knygoje įkūnijama trijose dalyse — Istorija, IN ir OUT. Dalyje IN, kurioje nuodugniai atskleidžiamas tyrimo sumanymas, sukuriamas ir įkūnijamas Žygimanto August in o personažas.

Taigi menininkas, projekto sumanytojas ir leidinio autorius savo ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio asmenybes sutapatina UCL virtualios prekybos aikštelės tapsmo Kitu angl. Other tikrumą.

MOVING OUT TO UNIVERSITY! (UCL) - Vlog

Tai, kad Ž. Augustinas neslepia projekto tragikomiškumo, atskleidžiamo per žmogų, bandantį įsikūnyti į karaliaus kūną, ši meilės istorija transformuojasi į šiuolaikinę graikų mito apie Narcizą interpretaciją. Žygimantų pavardžių panašumas yra tik pretekstas intriguojančios narcisizmo temos analizei.

Gerai žinomo graikų mito panaudojimas šiuolaikinės teorijos ar vaizduojamojo meno kontekste nėra naujas sumanymas.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Pavyzdžiui, Marshallas McLuhanas Narcizo mitą panaudojo savo teorijoje apie medijas, tampančias žmogaus tęsiniais. Šiuo atveju menininko Žygimanto Augustino tęsiniu tampa asmuo, kuris nėra savarankiškas esinys, aptinkamas gryna forma, kaip actus purus.

Žygimantas August in as yra Žygimanto Augustino tęsinys, kuris gyvena Žygimanto Augusto dėka ir jo sąskaita. Knygą galima įsigyti Mo muziejaus knygyne, arba www.

Tiesa, išsamesnių recenzijų apie šią parodą nepasirodė, todėl jai kartu su menininku ir nutarėme skirti didžiąją pokalbio dalį.

Pasakojai, kad savo ekspediciją, vykusią pavasarį m. Kodėl savo meniniam tyrimui nusprendei pasitelkti būtent šį objektą, kokie motyvai?

Noriu tave patikslinti dėl pradinio kelionės taško, — Tiškevičius savo kelionę pradėjo Neries ištakose Baltarusijojeo aš toje vietoje, nuo kurios jis tęsė savo kelionę kelias dienas paviešėjęs Vilniuje.

XIX a. Kairėje upės pusėje matomas akmenimis grįstas šlaitas yra vienintelis ženklas, kad šioje vietoje kadaise jos būta. Vėliau, išvykus gyventi į užsienį, susidomėjau psichogeografija, modernaus ir urbanizuoto miesto priešingai nei tuometinis Vilnius stebėjimais ir meninių strategijų pritaikymu neinstitucinėje aplinkoje.

Sugrįžus į gimtąjį miestą, atkreipiau dėmesį kokiais tempais miestas keičiasi. Jų metu rengdavome pasivaikščiojimus po pietrytinę miesto dalį. Sudarydami alternatyvius maršrutus ir ieškodami praėjimų dažnai kirsdavome privačias teritorijas.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ viešieji pirkimai

Turai baigdavosi Žemuosiuose Paneriuose — slaptoje vietoje prie Neries upės vingio. Tai būdavo galutinis kelionės taškas. Ten pastatėme namuką, o kriptovaliutų prekybos diena, kur patekti vieta egzistavo pusiau kaip kūrybinė studija, pusiau kaip kurortas.

Norint nugabenti medžiagas, skirtas namo statyboms ar renovacijai, reikėdavo konstruoti transportinius plaustus, kurie po kelionės upe buvo taip pat panaudojami kaip statybinės medžiagos. Ta vieta gyvavo 6 metus, tačiau praėjusią vasarą, buvo visiškai suniokota. Tai tapo ženklu ir postūmiu, kad reikia ieškoti naujos, mažiau pažeidžiamos vietos. Taip atsirado salos. Salos, kaip naujo meninio tyrimo tema, man asocijuojasi su niekieno žeme, nes jų teritoriniu vieneto statusas nėra apibrėžtas.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Dalis jų yra didelės ir senos, kitos dar tik besiformuojančios; vienos jau išnykusios povandeninėso kitos priešingai — plečiasi arba mažėja. Instinktyviai pajutau, kad tokia kryptis pratęstų ankstesnių meninių tyrimų problematiką. Dėl to realizavau tiesioginiu veiksmu pagrįstą kelionę — km plaukimą upe iš Vilniaus į Kauną, kurios metu sudariau 50 salų atlasą. Taigi galima teigti, kad salomis domisi nebent menininkai arba mokslininkai, o miestiečiai ar savivaldybės potencialo neįžvelgia.

Manau, kad ir tavo projekte yra romantizavimo, bet taip pat — savotiško kolonializavimo prado. Galėtum pakomentuoti savo požiūrį į natūralios aplinkos ir žmogaus santykį, tam tikros vietos biologinės įvairovės tyri nėji mus?

Projekte siekiu atsiriboti nuo sąsajų su romantizmo epocha, atsiskyrėlio ar atskalūno įvaizdžio. Man įdomus geo politinis kontekstas.

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja naujasis feodalizmas — pradedant miestų viešųjų erdvių transformacijomis, paremtomis statybos rangovų bei politikų susitarimais, baigiant Lietuvos žemės ūkio politika, iš kurios pamažu išstumiami mažieji ūkininkai, auginamos perteklinės kultūros.

Šios salos netolimoje ateityje taps skirtingų meninių akcijų platforma. Be to, kaip menininką, mane domina maisto kultūra, — tai ką mes valgom, kas auga savaime ir ką mes auginam Lietuvoje. Domina laukiniai, natūraliai susiformavę augalai — vaismedžiai, vaiskrūmiai, šakniavaisiai — salose aptikau didelę biologinę jų įvairovę.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Dalis salų yra miesto teritorijoje, tad man įdomu ir laukinių augalų mieste panaudojimo būdai. Atsiribojimą nuo miesto ir priartėjimą prie gamtos suvokiu klausdamas savęs — ką aš, kaip menininkas, galiu atrasti ir perteikti žiūrovui, vadovaudamasis permaculture ir guerrila gardening principais.

Neries vandeniu ryškinta skaidrė. Be to, joje eksponuoti ne tik tavo, bet ir kviestinių menininkų darbai. Kaip juos atsirinkai, pagal kokius kriterijus. Paroda UCL virtualios prekybos aikštelės tapo įžangine šio ilgamečio projekto dalimi. Svarbu paminėti, kad tai pirmoji personalinė paroda, į kurią įtraukiau skirtingus elementus būdingus mano meninei praktikai. Įžengus į galeriją pirmas eksponuojamas kūrinys buvo ant sienos pakabinta reklaminė šviesdėžė — Vilniaus oro uosto laukiamojoje salėje vykusio performanso dokumentacija.

Oro uostuose dažnai gali pamatyti žmonės rankose laikančius tokius lapus su pavardėm. Slidininko kaukė — tai tiesioginė nuorodą į ginkluotą Meksikos ūkininkų judėjimą EZLNkuris mano tyrime tapo vienu esminiu pasipriešinimo pavyzdžių. Atlikti šį performansą buvo ganėtinai sudėtinga, nes oro uosto teritorijoje draudžiama fotografuoti, taip pat ji yra didesnio saugumo zona, kurioje draudžiama dėvėti kaukes dėl terorizmo grėsmių.

Norint perteikti vietos specifiką, mums reikėjo UCL virtualios prekybos aikštelės pereiti į bagažo išdavimo skyrių, kas taip pat laikoma nusižengimu… Dokumentaciją atliko britų menininkas Nathan Taylor Marriot.

Taigi su tokia intencija šviesdėžėje matomas kaukėtas žmogus pasitiko parodos žiūrovą.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Skaitykla veikė kaip tam tikras informacijos šaltinis, skirtas suvokti parodą apraizgusius kontekstus.

Skaityklą sudarė K. Tiškevičiaus ekspedicijos UCL virtualios prekybos aikštelės ir m. Jų atrankos kriterijai siejasi su upės tematika, vienas jų — begarsis Mildos Laužikaitės filmas, kuriame vaizduojama pati menininkė plaukianti valtimi Nerimi bei grojanti trombonu, tokiu būdu žadindama miestiečius pabusti.

Kiti kviestiniai menininkai vienaip ar kitaip įtakoję ar pastūmėję tęsti šį projektą, Tai Dominyk Bednarek, iš dalies inspiravo kelionę ir projekto vystymą, nes yra laivadarbys, mano būsimai kelionei padovanojęs inkarą. Tokį inkarą, kuris buvo perdarytas į žvakidę, pastebėjau jo dirbtuvėje Berlyne.

Parodoje eksponuotas inkaras, o žvakės buvo pagamintos iš bičių vaško. Bičių vaškas, kartu su sieliais, kanapėmis bei linais buvo viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto į užsienį prekių.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Tokios nykstančios arba praktiškai išnykusios kultūros ne kartą minimos ir Tiškevičiaus knygoje. Taip pat pasirinkti žmonės, kurių nepažinojau, bet maniau, kad jų darbai puikiai UCL virtualios prekybos aikštelės ekspoziciją ir praplėstų parodos pajautą. Pavyzdžiui, norvegų menininkas Krzystoffer Myskja ir jo m. Man šis kūrinys įdomus galvojant apie tai, kaip keičiasi investuoti į bitcoin svetaines interpretavimas, kur investuoja į kriptovaliutą 2022 m įprastą cigaretę pakeiti kontrabandine.

Pastarųjų teko įsigyti Kauno turguje naudojome jas parodoje. Rynos urvas.

UCL virtualios prekybos aikštelės

Viename filme vaizduojamas kontrabandinių cigarečių naikinimas. Po ilgų trišalių derybų ir dokumentų derinimų tarp Muitinės kriminalinės tarnybos ir kontrabandos naikinimą vykdančios įmonės, gavome leidimą filmuoti privačioje teritorijoje. Filmavimo metu įsigijau specialaus substrato, kuris išgaunamas persijojus sunaikintą tabaką ir sumaišius jį su žemėmis. Kol tabakas nedega, jis neišskiria nuodingų medžiagų.

Vėliau pusę tonos substrato perkėliau į vieną iš salų. Ateityje šią kompostinę medžiagą planuoju daugiau patyrinėti ir patikrinti kokią įtaką ji daro augalų augimui. Substrato kasimas. Ekrane matomas kaukėtas žmogus, kuris per požeminį lietaus vandens kolektorių atsiranda prie upės ir plaukia plaustu. Ties Čiobiškio keltu jį pasitinka medikų komanda. Pasitelkę greitosios pagalbos automobilį bei neštuvus, medikai nuneša filmo protagonistą į Rynos urvą, kuriame uždegama bičių vaško žvakė ir įvyksta apvaizda.

Vėliau į urvą sugrįžta medikai ir tuo pačiu keliu nuneša veikėją, kuris nebedėvi kaukės, atgal prie upės pakrantėje palikto plausto.

Programos knyga LT

Ant plausto pakabintame projekciniame ekrane buvo rodoma skaidrių serija. Jos buvo nufotografuotos baltarusišku fotoaparatu Vilija Vilija yra antrasis Neries vardaso skaidrės iš kelionės ryškinau Neries upės vandeniu, UCL virtualios prekybos aikštelės prie Vilniaus nuotėkų vandenų išleistuvo.

Atvaizdo spalvos skyrėsi nuo realaus vaizdo, įgydamos psichodelinių atspalvių, nes buvo paveiktos stipriai užterštos upės vandens. Neries upės vandeniu ryškinta skaidrė. Simon Marie Sarah nuotrauka Šioje parodos dalyje taip pat eksponuotas K.

Tiškevičiaus ekspedicijos metu nupieštas žemėlapis. Pradinė mintis eksponuoti rankraštinio žemėlapio originalą neišdegė, nes dėl didelio dydžio Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyrius šiuo metu neturi patalpų jį restauruoti.

Tačiau man pavyko gauti aukštos rezoliucijos kopiją. Įdomu tai, kad žemėlapis buvo piešiamas realiu kelionės metu, į kelionės įgulą įtraukiant dailininkus.

Taip pat žiūrėkite